atpūsti

atpūsti
atpū̃sti, àtpučia, àtpūtė 1. intr. pučiant priartėti (apie vėją): Atpūtė šiaurės vėjas, nupūtė vainiką KlvD127. Atpučia šiaurus vėjas: laužys tau žalias šakeles DvD110. Atpūsk, vėjelis, nuo rytelių, atnešk man kardelį nuo tėvelių NS1060. | refl.: Iš lauko atsipūtė šviežesnis oras I.Simon. Atsipūtė šiaurys vėjas, nuput vainikelį KlpD110. Atsìpūtė vakarinis vė[ja]s, must vėl būs lytaus Vvr. 2. tr. pučiant atnešti, atvaryti (apie vėją): Mūsų dulkių net vėjas namo neatpūs – mes nuėjome baisiai toli S.Nėr. Kaip reiks, ant tavo lauko lietaus atpūsu, o kaip nereiks – nupūsu BsMtI137. Kaip tik tas myžalinis (vakarinis) vėjas atsisuka, tuoj lytaus àtputa Šv. Atpūsk, vėjeli, giedrią dienelę LTR(Pnd). | prk.: Ir atapūtė vėjas pirmas graudžias žinias nuo Liškiavos šalies V.Krėv. Kokis dabar vėjas tave atpūtė (kaip čia atsiradai)? J.Jabl. Iš kažkur tokią mergą vėjas àtpūtė Skr. ^ Nėra vėjelio, kurs neatpūstų dulkių prž. Duona ne vėju atpūsta, bet žmonių prakaitu atkviesta KrvP(Mrk). Geras patarimas ne vėjo atpučiamas, bet doro žmogaus duodamas KrvP(Skdv). 3. tr. pučiant atidaryti, atverti (apie vėją): Atpūsk, vėjeli, svirno dureles, kad pamatyčiau, kad paregėčiau savo mergelę JD713. O kad papūstų šiaurus vėjelis, mažu atpūstų stiklo langelį (d.) Lp. 4. tr., intr. N pučiant įveikti, nugalėti, pašalinti: Užejo šilima, jug neatpū̃si Krš. ^ Dumplėmis vėjo neatpūsi J.Jabl. Dulkės prieš vėją neatpūsi J.Jabl. | refl.: Nepūsk, vėjas, nepūsk, vėjas, ąžuolą, ąžuolėlį, ba nemoka, ba nemoka ąžuolas atsipūsti TDrV206. 5. tr. pučiant atgaivinti: Jei negyva, nebatpū̃ste, galiat nebvargti Krš. Kad paršuką liuobėjo kiaulė piespausti, liuobėjom atpūsti: paršukuo liuobėjom į ausį pūsti Prk. Numirė žmogus – ir numirta: negi atpūsì Trgn. 6. refl. atsikvėpti, atsikvėpus smarkiai papūsti: Tik ligi jis atsipūsdavo iš visų plaučių, sagos iki vienai, lyg pupos nuo sudžiūvusio pėdo, nubyrėdavo žemėn Vaižg. Svečias atsisėdo, protarpiais triukšmingai atsipūsdamas, lyg visą laiką būtų bėgęs . Jis lyg ir lengviau atsipūtė, pastebėjęs retėjant atvykėlius . | Tiek privalgiau, kad neatsìpučiu Brš. 7. refl. Kos33, J, Trk, Kv, Alv, Sml, Jnšk, Skr pailsėti, atsigauti: Tėveliui laikas ir atsipūsti, juk jau šeštą dešimtį pradėjo A.Vien. Atsipūtęs galėsiu ir stačias pastovėti . Tos dainės tolie užsitęsė, iš tos pryžasties sukilom ir ejom atsipūsti M.Valanč. Kryžeiviai ir kiti krikščionys atsipūtė, ginklą padėdamys S.Dauk. Kruta kaip veršis, neturi kada ir atsipū̃st Ml. Dirbk ir dirbk žmogus, nėr nė valandelės kumet atsipū̃sti Vvr. Sėsk, mažyte, atsipūsime po kelionės Grk. Lai arkliai atsiputa, aš truputelį pavaikščiosiu M.Valanč. Sustokiam, jau ir arkliai nora atsipū̃sti Prk. Tada jis davė velbliūdams atsipūsti lauke miesto BB1Moz24,11. 8. tr. Dglš daryti iškilų, išgaubtą, atsikišusį: Tenai buvo telyčytė, jos atpūsta uodegytė LTR(Slk). | refl.: Tavo ažupakaly rūbai atsipū̃tę Ml. Tai užlopė – tas lopas atsipū̃tęs kai kapšas Skr. Atsipūtusi kišenė . 9. intr. Krsn, Ds, Ll šnek. greitai atbėgti, atvykti: Uždusęs atpūtė jis į plytinę su krepšeliu . Mergos, šunį pamatę, kad àtpučia kai ožkos Kair. Siratelė insėdo kalmogelėn i atàpūtė namo Prng.
◊ prieš vė́ją atpū̃sti nugalėti, įveikti (galingesnį): Musėlės! atpūsite jūs prieš vėją! Žem. Nieko nepadarysi – a pryš vėją atpū̃si! Krtn. Bet sakyk, Mikėli, ką mes padarysime? Ar prieš vėją atpūsime? I.Simon.
úodegą atpū̃sti pasidaryti išpuikusiam, didžiuotis: Ejau per beržyną, vėjelis papūtė, o mano bernelis úodegą àtpūtė Prng. Ko vaikščioji kai kalakutas, uodegą atpūtęs Rod.
\ pūsti; antpūsti; apipūsti; atpūsti; dapūsti dapučia dapūtė; įpūsti; išpūsti; nupūsti nupučia nupūtė; papūsti; parpūsti; perpūsti; prapūsti; pripūsti; razpūsti; supūsti; užpūsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • atpusti — atpùsti intr. 1. atslūgti suputimui, subliūkšti: Ar atpùto margė? Ėr. 2. menk. susilyginti ėdant, valgant, tiek pat suvalgyti, išgerti: Prie darbo kaip sustingęs, prie ėdimo už du [arklius] atpuñta Grž. 3. refl. menk. pakankamai privalgyti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpūsti — atpū̃sti vksm. Vėjas àtpūtė lietaũs dẽbesis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atpūsčioti — 1. iter. dem. atpūsti 5: Vaikelis gimė negyvas, tai jį atpūsčiojo bobos Rš. 2. iter. dem. atpūsti 9: Žiūriù, Ona ateina, atpūsčioja Žvr. pūsčioti; atpūsčioti; išpūsčioti; supūsčioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpūtimas — atpūtìmas sm. (2) 1. SD209, Sut, N → atpūsti 1. 2. refl. → atpūsti 7 (refl.): Žygiavome ne kažin kaip greitai: su sustojimais, su atsipūtimais rš. Žalnieriai be atsipūtimo brido per smiltį rš. pūtimas; apipūtimas; atpūtimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antpūsti — antpū̃sti, añtpučia, añtpūtė (ž.) 1. tr. LL101 užnešti, pučiant vėjui: [Kerpių] sėklos yra didei smulkios ir nu vėjų didei lengvai gal būti antputamos S.Dauk. 2. tr. pučiant užtikti, rasti: Vėjai neantpūtė tokio dvaro, paukščiai neantlėkė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antvaryti — 1 antvaryti (ž.) tr. 1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I. 2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipusti — apipùsti, appùsti 1. intr. K, Kč aptinti, ištinti: Aptinė kap kelmas, rankos kojos appùto Lp. ║ išsipūsti, išpampti: Gal dobiluose karvės buvo, kad net šonai appùtę Lš. Kap karvė apipuñta (persiėdus išpunta), tai reikia ją vaikyt Al. ^… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipūsti — apipū̃sti, apìpučia, apìpūtė, appū̃sti tr. 1. SD236, K, Š bent kiek paliesti pučiant: Eik, gaspadinėle – vėjas apipūs, palengvės ant širdies J.Balt. Lauke ją apipūtė speigas rš. Mokslininkai paimdavo bet kokį daiktą ir apipūsdavo jį tai šiltu,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atblokšti — atblõkšti, atblõškia (àtblaškia), àtbloškė tr. 1. K atmesti, atsviesti: Atblõkšk man čia peiliuką, negaliu pasiekt Rm. ║ atpūsti: Vėjas àtbloškė debesis ant mūsų Sr. ║ atversti, atsiausti: Smarkus vėjo gūsis atbloškė kailiniukų skverną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidaužinėti — tr. atbloškinėti, atpūsti: Vėjas atdaužinėja mekyną atgal, o grūdas toliau bėga Lz. daužinėti; atidaužinėti; išdaužinėti; nudaužinėti; padaužinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”